Romano „62. Pasidaryk pats“ idėja garsiajam Argentinos rašytojui Julio Cortazarui kilo rašant romano „Žaidžiame klases“ 62-ąjį skyrių, iš kurio paskutinių pastraipų aišku, kodėl taip pavadinta ši knyga. Pačioje romano pradžioje autorius užmena mįslę, o pabaigoje ją labai netikėtai išsprendžia. Užminęs mįslę, autorius žaidžia su skaitytoju, vedžiodamas intrigų labirintais, klaidindamas ir skatindamas jį patį pagal tam tikrus ženklus atsekti kelią, surankioti knygos personažų likimų skeveldras ir sudėlioti gyvenimo mozaiką. Romano veiksmas vyksta Prancūzijoje, Anglijoje, Austrijoje, Italijoje, bet iš tikrųjų – romano veikėjų sugalvotame Mieste – jų nesusitikimų vietoje, kur jie priversti taikytis prie aplinkybių, ir Zonoje – glaudžiame rate, susikurtame realiame gyvenime, kur jie jaučiasi visiškai laisvi. Romano veikėjai – Chuanas, Marastas, Ostinas, Elena, Telė, Nikolė, Selija – įkliūva į meilės bei likimo verpetą ir ironija dangsto savo jausmus, širdies gilumoje išgyvendami dramą. Tačiau knygos vertę nulemia ne tik keisčiausiai susipynę likimai, sudėtingi meilės trikampiai, bet ir savitas stilius bei meistriškas balansavimas tarp lengvos ironijos, stiprių jausmų ir gilios prasmės.