Šios tinklaraštininko Beno Lastausko knygos istorijose tvyro tiek materialinis, tiek dvasinis skurdas, kuriame vis dar gyvena didelė dalis šiuolaikinių lietuvių. Jauni žmonės, paskendę abejingume ar fantazijose, įnikę į legalias ar nelegalias priklausomybes, negebantys suprasti savo jausmų, bet trokštantys ryšio ir šilumos – to, ko dažnai negavo savo šeimose.
Autorius rašo apie tai, kas vyksta šiandien.
Pasakoja taip, kaip kalbam namuose, ofiso virtuvėje ar per giminės balių.
Viskas išgalvota, tik kažkaip neįtikėtinai sutampa su tikrove.
„Veikėjų gyvenimo pakilimai ir nuopuoliai, negebėjimas išbūti su savimi, nekontroliuojamas minčių srautas ir nuolatinis pasidavimas emocijai, pamirštant racionalų protą, nebūtinai yra, bet tikrai gali būti susijęs su faktu, kad jie visiškai neskaito“, teigia autorius..