Sveika, Mergele! Vilniaus arkivyskupijos marijinės ikonografijos aspektai

Sud. Tojana Račiūnaitė parengė įdomią ir tikrai naudingą knygą. Priešistorė tokia: Vilniaus arkivyskupija, daugiau kaip dešimtmetį vykdžiusi įvairių bažnytinės dailės kūrinių restauravimo darbus, nuo 2013 m. susitelkė į marijinės ikonografijos tapybos kūrinių iš Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių restauravimą. Šia proga Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė sumanė surengti restauruotų Švč. Mergelės Marijos paveikslų parodą „Sveika, Mergele!“. Išgirdusi apie tai, pasiūliau projektą, kuris leistų vykdomus kūrinių restauravimo darbus bent iš dalies grįsti menotyriniais ir technologiniais tyrimais. Projekto prasmingumą argumentavau tuo, kad Lietuvos bažnytinės dailės pavelde Švč. Mergelės Marijos atvaizdai dėl savo gausos, ikonografinės įvairovės, religinės svarbos užima išskirtinę vietą. Kita vertus, daugelyje Lietuvos bažnyčių aptinkame nemažai meniniu bei istoriniu požiūriu vertingų, tačiau visiškai netyrinėtų, dažnai netiksliai atributuotų ar net nefiksuotų ir neįtrauktų į paminklų registrą kūrinių. Sunykę ar kitaip fiziškai nukentėję paveikslai vienokiu ar kitokiu keliu pasiekia restauratorių dirbtuves ir iš jų restauruoti sugrįžta į savo bažnyčias. Tačiau dėl informacijos ir tarpinstitucinio bendarbiavimo stokos apie restauruojamus kūrinius menotyrininkai dažnai nežino ir nepasinaudoja proga net juos visapusiškai apžiūrėti.