Jeigu ne Sofija, Agata niekada nebūtų atvėrusi širdies. Jeigu ne Sofija, niekada nebūtų išmokusi mylėti. Jeigu ne Sofija, niekada nebūtų buvę Tedroso ir Agatos. Kadaise geriausios draugės pražudė baisų niekšą, kuris buvo jas išskyręs. Dabar Sofija atidavė tam niekšui savo širdį...

Prieš tris savaites Sofija pabučiavo Gėrio ir Blogio mokyklos Direktorių ir šis virto žaviu princu, siekiančiu užkariauti jos širdį. O Agatai su princu Tedrosu pavyko ištrūkti iš Bekraščio miško ir juodu grįžo į merginos namus Gavaldene. Geriausios draugės vėl išsiskyrė, bet šįkart jos abi – su savo princais. Tik kodėl nė viena iš jų nesijaučia laiminga? Kol Agatą su Sofija kankina abejonės, Gavaldene ir Bekraščiame miške bręsta neatšaukiami įvykiai, ir Agata su Tedrosu galiausiai supranta – juodu nebus laimingi, kol negrįš į Bekraštį mišką ir neišgelbės Sofijos, ir kol Gėris nepasieks galutinės pergalės prieš Blogį.

Tik kas, jei Sofija ir bus tas Blogis, su kuriuo teks kovoti Agatai ir Tedrosui? Ar Agatos ir Sofijos draugystė tikrai nutrūko amžinai? Gal dar ne vėlu ją išgelbėti ir, drauge įveikus Blogį, pagaliau gyventi ilgai ir laimingai?

Gėrio ir blogio mokykla. Pagaliau ilgai ir laimingai.