Žodžiai iš Dievų miško: pamokslai, paskaitos, maldos Štuthofe 1943-1944 metais

Knygoje „Žodžiai iš Dievų miško" kunigo Stasio Ylos (1908–1983) tekstai – paskaitos, maldos, pamokslai – rašyti 1943–1944 metais Štuthofe ir skaityti nacių koncentracijos stovykloje kalėjusiems lietuviams. Iš išlikusių rankraščių skelbiami pirmą kartą.

Psichologo, filosofo, istoriko Stasio Ylos Štuthofo kūryba išlieka svarbi ne tik kaip pavergtų žmonių pasipriešinimo ir dvasinės stiprybės liudininkė: ji kelia ir įžvalgiai, jautriai svarsto bendrus žmogaus egzistencijos klausimus. Ylos parašytas maldas redagavo drauge kalėjęs rašytojas Balys Sruoga, gyręs autorių už jo tekstų nuoširdų paprastumą ir poetiškumą.

„Išmintis prasilenkia su gudrumu ir protingumu – ji turi savo kelius, daug kam nesuvokiamus ir paslaptingus."
Pakelės sėkla retai kada sulaukia pilno subrendimo, kaip ir ant viešo kelio stovį žmonės."

„Mirtis lietuviui niekad nebuvo tamsi. Ir dabar kapinės jam, kaip Čiulionio paveiksle, bus spindinčios paslaptinga šviesa. – Amžinoji šviesa čia, amžinoji šviesa ten! Gyveni ar mirti jam vis tiek!"

„Vaidina visi: vieni kad savo menkystę pridengtų, kiti – kad savo didumą užslėptų; vieni, kad save pademonstruotų, kiti – kad nuo savęs dėmesį nukreiptų; vieni vaidina iš kvailumo (ir sunku tai nuslėpti), kiti iš gudrumo, treti iš paprastumo. Nevaidina tik vaikai ir naivėliai, o jei vaidina – tai būna jų nekaltas žaismas."