Toks gyvenimas (I-III dalys)

I dalis: Turinys: Įvadas, Deivė ir žmogus, Mano namas – karaliaus rūmai, Adolfo Gedvilo autobiografija, Pamąstymai ir prisiminimai, Įvairios smulkmenos, „Žemaičių karaliaus Ringaudo dvaro“ muziejus ir jo eksponatai, Spauda apie autorių, Atsiliepimai, Baigiamasis žodis.

II dalis: Turinys: Įvadas, Apie gimtinę ir save, Kai žmogus tampa ištikimas savo idealui, Pirmoji kūrybinė stovykla, Dar šis tas apie šį bei tą, Nuotrupos iš mano gyvenimo.

III dalis: Autoriaus įvadas: "Rašydamas šią trečią knygutę, noriu papasakoti apie keletą malonių ir vertingų pažinčių. Be to, noriu papasakoti apie kai kurias provokuojančias ir išnaudotojiškas pažintis, kurios taip pat tapo naudingomis. Noriu papasakoti apie buvusio savo gimto kaimo kaimo istoriją, kurio buvimą tegali pailiustruoti tik senų laikų žemėlapiai. Taip pat turiu susikaupusių įvairių komentarų, kurių turiny kai kam gali būti ir nepriimtinas. " Knygoje pateikiami autoriaus atsiminimai, komentarai ir mintys gyvenimiškomis temomis. A. Gedvils gimė 1935 m. kovo 6 d. Viešvėnų seniūnijos Rykšėnų k. Nuo 1975 metų buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, daugelio rajoninių ir respublikinių parodų dalyvis. Jo darbai pasklidę po visą pasaulį: Austriją, Izraelį, Vokietiją, Ameriką, Kanadą, Australiją, Rusiją. Atkūrus Nepriklausomybę Adolfas Gedvilas stovėjo prie Žemaičių kultūros draugijos atkūrimo ištakų. Buvo vienas aktyviausių jos steigėjų. Apie 1993 metus jis ėmė rūpintis Romuvos bendrijos subūrimu Žemaitijoje. 1994 metais liepos 17 dieną Šatrijos kalne buvo uždegta Amžinoji Ugnis. Nuo Šatrijos kalno ugnis buvo pargabenta į Ryškėnus ir apsigyveno Ringaudo dvaro židinyje. Tokiu būdu Magdalenos ir Adolfo Gedvilų sodybos židinys tapo šventu deivės Gabijos alku, kurioje šventoji Ugnis prižiūrima šeimininkų dega visus metus. Nuo to laiko vyksta kasmetine Ugnies pagerbimo apeiga. Kasmet trečiąjį liepos šeštadienį iškilminga eisena šventąją ugnį lydi į Šatriją, kur iš visos Žemaitijos ir Lietuvos susirenka jos gerbėjai, paskui ugnis ir vėl sugrįžta į jaukią šventovę Gedvilų sodyboje vadinamoje Karalius Ringaudo dvaru. Adolfas Gedvilas mirė 2017 m. rugsėjo 10 d., eidamas 83 metus.Autoriaus įvadas: "Rašydamas šią trečią knygutę, noriu papasakoti apie keletą malonių ir vertingų pažinčių. Be to, noriu papasakoti apie kai kurias provokuojančias ir išnaudotojiškas pažintis, kurios taip pat tapo naudingomis. Noriu papasakoti apie buvusio savo gimto kaimo kaimo istoriją, kurio buvimą tegali pailiustruoti tik senų laikų žemėlapiai. Taip pat turiu susikaupusių įvairių komentarų, kurių turiny kai kam gali būti ir nepriimtinas. " Knygoje pateikiami autoriaus atsiminimai, komentarai ir mintys gyvenimiškomis temomis. A. Gedvils gimė 1935 m. kovo 6 d. Viešvėnų seniūnijos Rykšėnų k. Nuo 1975 metų buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, daugelio rajoninių ir respublikinių parodų dalyvis. Jo darbai pasklidę po visą pasaulį: Austriją, Izraelį, Vokietiją, Ameriką, Kanadą, Australiją, Rusiją. Atkūrus Nepriklausomybę Adolfas Gedvilas stovėjo prie Žemaičių kultūros draugijos atkūrimo ištakų. Buvo vienas aktyviausių jos steigėjų. Apie 1993 metus jis ėmė rūpintis Romuvos bendrijos subūrimu Žemaitijoje. 1994 metais liepos 17 dieną Šatrijos kalne buvo uždegta Amžinoji Ugnis. Nuo Šatrijos kalno ugnis buvo pargabenta į Ryškėnus ir apsigyveno Ringaudo dvaro židinyje. Tokiu būdu Magdalenos ir Adolfo Gedvilų sodybos židinys tapo šventu deivės Gabijos alku, kurioje šventoji Ugnis prižiūrima šeimininkų dega visus metus. Nuo to laiko vyksta kasmetine Ugnies pagerbimo apeiga. Kasmet trečiąjį liepos šeštadienį iškilminga eisena šventąją ugnį lydi į Šatriją, kur iš visos Žemaitijos ir Lietuvos susirenka jos gerbėjai, paskui ugnis ir vėl sugrįžta į jaukią šventovę Gedvilų sodyboje vadinamoje Karalius Ringaudo dvaru. Adolfas Gedvilas mirė 2017 m. rugsėjo 10 d., eidamas 83 metus.