Monografijoje "Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją" nagrinėjamas prievartinis Lietuvos gyventojų panaudojimas SSRS ginkluotosiose pajėgose Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1944–1945 m. ir vėliau iki 1950 m.
Siekiant nustatyti prievartinės mobilizacijos padarinius lietuvių tautai, daugiausia remiantis archyviniais šaltiniais, atskleidžiamas mobilizacijos organizavimas ir eiga, pagrindiniai jos vykdytojai ir organizatoriai, beginklių vengiančių tarnauti Raudonojoje armijoje ir dezertyravusių iš jos vyrų žudynės, represijos, mobilizuotųjų padėtis kariniuose daliniuose, legalizacija ir kt.