Gyvenimui vėlyvuoju sovietmečiu pažinti neužtenka politinės ir ekonominės
istorijos. Nepastebima ir sunkiai apčiuopiama kasdienybė gali atverti naują ir netikėtą
nugyvento laiko panoramą. Ypač kai kalbame apie laikus, kai valdžia mėgino
kontroliuoti visas gyvenimo sritis, – kasdienybė iš užmesto tinklo išsprūsdavo kaip
smulkios žuvys. Pasiūlydamas savitą nuobodulio interpretaciją istorikas Tomas
Vaiseta monografijoje bando sugaudyti šią lakią tikrovę ir paaiškinti, kaip sovietinė
ideologija veikė kasdienį gyvenimą. Neįprastas žiūros kampas jam leido prieiti
prie tų temų, kurios iki šiol lietuviškoje sovietinės okupacijos metams skirtoje
istoriografijoje mažai ar visai nebuvo gvildentos: viešoji erdvė ir paslapties kultūra,
skaitymas ir bibliotekos, sovietinė satyra, skundų pasaulis, darbo etika, veltėdystė
ir demonstracijos. „Istorijoje nepastebima kasdienybė pasirodė esanti stipresnė
už „istorijos kūrėją“ – ideologiją“, – rašo autorius.