Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų panteonas Vilniuje

Vilniaus katedra – ne vien tikinčiųjų šventovė, istorijos, architektūros bei kultūros ir meno paminklas. Ji yra ir panteonas. Čia keletą šimtmečių buvo laidojami patys žymiausi Katalikų bažnyčiai ir valstybei nusipelnę žmonės – valdovai, vyskupai, kunigaikščiai, didikai, kultūros ir meno mecenatai, jų šeimų nariai.

Turtingiausios giminės šalia Katedros statydindavosi koplyčias, o jų požemiuose laidodavo savo mirusius artimuosius. Ne tokie įtakingi asmenys būdavo laidojami po Katedros grindimis įrengtose kriptose. Vilniaus katedra buvo niokojama dažnų karų, gaisrų, potvynių ir kitų nelaimių. Artėjant negandoms, kapus stengtasi paslėpti, o po to kartais prireikdavo kelių šimtmečių jiems rasti. Tik XX a. pradžioje buvo atrasti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Aleksandro, Elžbietos ir Barboros kapai, nustatyta didžiųjų kunigaikščių giminės rūsio vieta. Šiame rūsyje 1430 m. palaidotas ir Vytautas Didysis. Perstatant Katedrą, didžiojo kunigaikščio palaikai buvo iškelti, vėliau kiloti dar kelis kartus. Knygos skaitytojai seks paskui jo karstą iki paskutinės žinomos kapavietės.
Į šį leidinį stengtasi sudėti iki šiol atliktų Katedros tyrimų faktus, daugiausia dėmesio skiriama kapams, jų vietai nustatyti, kapų tyrimams nušviesti.