Didelę dalį Marcelijaus Martinaičio knygos sudaro dainų palikimo analizė. Marcelijus Martinaitis teigia, kad į šį nuostabų tautos palikimą beveik nežiūrėta kaip į visumą, tačiau dainose užkoduoti žmonių gyvenimai, veikla, jausmai, tikėjimas gyvenimu po mirties. Dainų lobyną galima vadinti žmogaus gyvenimo modeliu, kuriame įmanoma rasti atsakymus į klausimus, kas mes esame, iš kur atėjome ir kodėl.
Nors dainos po truputį nyksta, tos kurios išliko yra mažai iškraipytos, grynos, dainuojamos po visą pasaulį išsibarsčiusių lietuvių. Rinkdamas tautosaką Marcelijus Martinaitis susidūrė su senoviniais, archajiškas liudijimais, unikaliu kalbos palikimu. Tai neapčiuopiamas lobis, iš lūpų į lūpas perduodami paskutiniai žodžiai, vis dar išsaugantys atmintį.