Šiuo metu žinomi Kristijono Donelaičio (1714–1780) poetinių tekstų autografai – dvi poemos Metai dalys „Pavasario linksmybės“ ir „Vasaros darbai“ ir poemos fragmentas „Fortsetzung“ („Tęsinys“). Jie saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos Rankraščių skyriuje. Byloje taip pat yra įrišti ir du Donelaičio laiškai kunigui Johannui Gottfriedui Jordanui (1753–1822) bei kunigo Johanno Bernhardo Wacho (1769–1819) laiškas Martynui Liudvikui Rėzai (1776–1840). Archyvinė byla suformuota Prūsijos valstybės archyve Karaliaučiuje (Preussisches Staatsarchiv in Königsberg). Tokia ji išliko iki šių dienų, tad laikoma nedalomu vienetu ir sąlygiškai vadinama Kristijono Donelaičio rankraščiais. Pagrindinis šio fotografuotinio leidimo tikslas – dokumentiškai tiksliai pateikti ypatingos nacionalinės ir tarptautinės reikšmės kultūros paveldo šaltinio atvaizdą.
Baigiamajame lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis skelbiamame knygos straipsnyje „Kristijono Donelaičio rankraščiai: šaltinio pristatymas“ Daiva Krištopaitienė ir Mikas Vaicekauskas pristato šio leidinio tikslus, Donelaičio rankraščių istoriją nuo poeto mirties iki šių dienų; detalų išorinį rankraščių aprašą – saugojimo priemones, bylos struktūrą ir apimtis, rankraščių datavimą, rankraščių užrašus ir kitus įrašus ne Donelaičio ranka, foliaciją, paginaciją, dokumentų formatus, popierių, vandenženklius, rašalą; rankraščių tyrimo ir naudojimo istoriją nuo pirmojo leidimo iki 2012 m. multispektrinės analizės. Taip pat straipsnyje aptarti ir pagrindiniai šio leidimo skirtumai nuo 1955 m. Leono Gineičio parengto fotografuotinio leidimo: naujajame leidime publikuojama visa archyvinė byla kaip nedaloma visuma – su viršeliu, priešlapiais, įrišimo detalėmis su užrašais, tuščiais puslapiais, dviejų Metų dalių ir fragmento autografais, dviem Donelaičio laiškais ir Wacho laišku Rėzai; pateikiamos spalvotos archyvinės bylos faksimilės (skaitmeninės fotonuotraukos) ir kt.