Monografijoje, kuri remiasi gausia archyvine medžiaga, publikuotais ir nepublikuotais šaltiniais bei esama istoriografija, siekiama parodyti, kaip Didžiojoje Lietuvoje kūrėsi vokiečių bendruomenės, kaip plėtojosi ir įsitvirtino. Autorių dėmesys sukoncentruotas į Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį (1918–1940 m.) ir šias temas: analizuojamas vokiečių bendruomenės indėlis į Lietuvos tarpukario ekonomiką; parodoma, kaip ši tautinė mažuma siekė savo interesų atstovavimo Lietuvos parlamente ir savivaldos struktūrose; kaip rūpinosi vokiečių švietimo ir mokyklų reikalais; kokias buvo sukūrusi visuomenines organizacijas. Itin daug dėmesio skiriama Lietuos vokiečių kultūrinei sąjungai (vadinamajam Kulturverbandui). Aptariama, kaip ši organizacija galiausiai pasuko nacionalsocializmo linkme, tapo finansiškai ir idėjiškai priklausoma nuo nacistinės Vokietijos.
Knygos pabaigoje atskleidžiama, kaip keitėsi vokiečių įvaizdis visuomenės ir oficialiosios valdžios akyse.