Mūsų istorijos vadovėliai pradeda rimtą Lietuvos istorijos aprašymą tik nuo vytautinių laikų, Mindaugą laikydami "žiliausia senove", kai Vakarų Europa tuo laiku jau turėjo 5-10 amžių didžiulius archyvus. Autorius, naudodamasis Vakarų, Rusų, Bizantijos, Arabų, Skandinavų ir kitais labai gausiais ir niekieno neginčijamais šaltiniais, įtaigiai ir plačiajam skaitytojų ratui suprantamai aprašo priešvytautinę ikikrikščioniškąją 3000 metų senumo Lietuvos praeitį, kurią knygose ir periodikoje iki šiol dauguma "apeidavo" tylomis.

Mūsų praeities beieškant