Veikalas „Didysis artilerijos menas“ daugiau nei du šimtmečius Europoje buvo naudojamas kaip pagrindinis artilerijos vadovėlis. Iki pat XVIII a. pabaigos neatsirado kito karo menui skirto veikalo, kuris jį pralenktų. Net ir XIX a., pasikeitus karybos taktikai, šis veikalas liko klasikiniu darbu, su kuriuo stengėsi susipažinti tiek mokslo, tiek kariuomenės atstovai. K. Semenavičius pirmasis surinko ir apibendrino visas žinias apie raketas, išpopuliarino kieto kuro (parako) reaktyvinį variklį, su visais brėžiniais pateikė nuosekliojo jungimo daugiapakopės raketos principą, kuris vėliau, jį ištobulinus, atvėrė kelius į kosmosą.

Lotyniškai parašyta knyga išspausdinta 1650 metais Amsterdame. Jau kitais, 1651, metais šis veikalas išverstas į prancūzų kalbą, darbą atlikto Pierre Noizet. Po 25 metų, 1676, veikalas išleistas vokiečių kalba, jį išvertė Thomas Leonhard Beeren. 1729 m. George Shelvocke iš prancūzų kalbos, t. y. iš prancūziško leidimo veikalą išvertė į anglų k. Nuo originalo pasirodymo prabėgus daugiau nei 300 metų, 1963 m. „Didįjį artilerijos meną“ Rudolf Niemiec iš lotynų kalbos išverstė į lenkų kalbą. 1971 metais veikalo trečios knygos skyrius „Apie raketas“ Adolfas Ivaškevičius išvertė į rusų kalbą. Pagaliau turime didžiulę 700 puslapių knygą su originalo faksimilėmis ir lietuviškai. Ją iš lotyniško originalo išvertė VDU lotynistas Sigitas Lūžys ir 2018 metais išleido Krašto apsaugos ministerija.