Dailės kūrinys – autentiškas savo epochos produktas ir reliktas – teikia įvairiopos, ne tik ikonografinės, informacijos istorijos mokslui. Kaip vizualinis istorijos šaltinis, jis svariai papildo rašytinius šaltinius. Siekiant rašytinių ir vizualinių šaltinių sintezės ir parengtas šis mokslo straipsnių rinkinys "Dailės kūrinys – istorijos šaltinis".
Jame dailės istorikai ir istorikai svarsto, kaip dailės kūrinys tampa praeities įvykių ir reiškinių šaltiniu ir kokio pobūdžio informaciją jis gali suteikti. Tyrinėdami meninio paveldo objektus, dailės istorikai aptinka nemažai autentiškų, nors kartais ir fragmentiškų, duomenų, nežinomų visuomenės, kultūros ar kalbos istorijos mokslams. Tam tikrais atvejais, trūkstant rašytinių šaltinių, dailės kūrinių analizė leidžia kelti Lietuvos istorijai svarbias hipotezes. Atidžiau pažvelgus į įvairių laikotarpių skirtingų dailės sričių objektus (marginalinius taip pat), knygoje "Dailės kūrinys – istorijos šaltinis" mėginama atskleisti vizualinių šaltinių specifiką, meno kūrinį suvokti kaip visuomeninių procesų barometrą.