Raštai (III)

JONAS BALYS - ŽYMIAUSIAS XX AMŽIAUS LIETUVIŲ PASAKŲ TYRINĖTOJAS

Laikas įvertina visa, ką mes nuveikiame šiame gyvenime. Tautosakininko Jono Balio darbai antrąkart leidžiami praėjus daugiau kaip šešiasdešimčiai metų. Profesionalus pasirengimas: studijos Kauno, Graco, Vienos universitetuose, filosofijos daktaratas Vienoje 1933 metais, tiriamasis folkloristinis darbas Helsinkyje; gebėjimas koordinuoti ir skatinti mūsų paveldo išsaugojimą - rinkti ir skelbti lietuvių tautosaką padėjo dr. Baliui pateikti pagrindinį lietuvių pasakų ir sakmių tyrinėjimą praėjusiame amžiuje. Parengęs 1936 metais "Lietuvių pasakojamosios tautosakos motyvų katalogą", Jonas Balys tapo vienu žymiausių XX amžiaus lietuvių pasakų tyrinėtojų. Remdamasis savo meto patirtimi, jis sukūrė parankią ir paprastą lietuvių pasakų, sakmių, legendų, padavimų ir anekdotų klasifikavimo sistemą, nepretenduodamas į tobulumą, bet stengdamasis aprėpti jo sukurtame Lietuvių tautosakos archyve saugomą medžiagą. Sistemindamas lietuviškąją medžiagą, jis parodė ir platų lyginamąjį kontekstą, ieškojo analogijų ir paralelių kitų tautų žodinėje kūryboje. Ši knyga iki šiol aktuali ir vertinga, įvedanti į tarptautinę apyvartą lietuviškąjį lobyną.
Svarbi fokloristikos mokslo propogavimui yra Jono Balio studija "Pasakojamoji tautosaka ir jos tyrinėjimai", parodanti aktyvų ir įvairų mokslinį naratyvinės kultūros tyrėjų gyvenimą.
Pradėjęs publikuoti sukauptą lietuvių tautosaką, 1940 metais lietuvių pasakininkas parengė ir išleido "Lietuvių liaudies sakmių" I tomą, kuriame daugiau kaip 500 tekstų. Publikuojama medžiaga išdėstyta pagal Balio nacionalinį sakmių katalogą. Tai pirmasis mokslinis lietuvių liaudies sakmių leidinys, gausus ir įdomus, kaip mūsų senolių patirtis ir išmintis.