Monografijoje aprašoma, kodėl ir kaip Lietuvos Respublika 1939 m. neteko Klaipėdos krašto; pirmą kartą nagrinėjama Klaipėdos krašto pabėgėlių padėtis Didžiojoje Lietuvoje; parodoma, kokios buvo naujos nacistinės administracijos nuostatos Klaipėdos krašte gyvenusių lietuvių atžvilgiu; kaip buvo sprendžiamas Klaipėdos krašto lietuvių pilietybės klausimas ir kokią įtaką kilminių Krašto gyventojų likimams turėjo Gyventojų mainų sutartis, pasirašyta 1941 m. sausio 10 d.
Atskleidžiama, kaip buvo kuriama Laisvoji uosto zona ir kodėl žlugo ši idėja. Monografijoje pateikiama autentiškų dokumentų, analizuojama iki šiol nežinota 1938–1942 metų demografinė statistika. Monografija skirta visiems, besidomintiems XX a. Lietuvos istorija.