Ši knyga apie mąstymo patirtį, kurią įgijo intelektualai ir kurią perdavė heterodoksai XIII ir XIV amžiais.
Alain de Libera stengiasi atsiriboti nuo istorinės sociologijos ir mieliau kalba apie diskursus. Tai leidžia autoriui 1277 metų Paryžiaus cenzūrą (kai buvo pasmerkta 219 idėjų!) atskleisti ne istoriškai, bet kaip priimamą arba atmetamą realybę. Be apmąstymų apie medievizmo vietą istorijoje ir jo dviprasmišką vaidmenį šiuolaikinėje politikoje, ši knyga atskleidžia Islamo šalių ir Vakarų dialogą. Autoriaus nuomone, tiek Rytai, tiek ir Vakarai pamiršo intelektualizmo kelią iš Rytų į Vakarus. Scholastikos krizė, konfliktas tarp tikėjimo ir proto, tarp teologijos ir filosofijos prasidėjo Islamo šalyse dar prieš šiai kultūrai integruojantis į Vakarus.
"Taigi ši knyga yra esė. Mąstymas apie viduramžių vietą filosofijos istorijoje ir mėginimas išanalizuoti ypatingą reiškinį, kuris nužymėjo visą Vakarų istoriją: “intelektualų” pasirodymą XIII ir XIV amžių sandūroje. Tai ne istorijos, galbūt ir ne filosofijos istorijos knyga, ji sumanyta kaip intelektualinės istorijos knyga, skirta tam, kas, mums regis, suformuoja intelektualą: mąstymo patirtis."