Visi mūsų tviskantys dangūs

Darvino miestas, 1942-ieji. Japonų bomboms krintant ant žemės, be mamos likusi Molė Huk, duobkasio duktė, vėl paprašo dangaus patarimo. Bėgdama daiktamaišyje ji nešasi širdies formos akmenį ir žemėlapį, nuvesiantį ją pas Ilgašvarkį Bobą, pas raganių, prakeikusį jos šeimą. Ją lydi netikėti pakeleiviai – aštrialiežuvė aktorė Greta ir Jukijas, japonų lakūnas, išsigelbėjęs iš numušto lėktuvo. Gelbėkis, Mole, gelbėkis, kužda dienos dangus. Slėpkis vynuogienojuose. Bėk į laukines, musonų perpučiamas Šiaurės Australijos žemes. Bėk ieškoti draugystės ir meilės. Paskubėk, nes ant kulnų jau lipa persekiotojas, o kartu su juo ir nakties dangus...