Bitės Vilimaitės apsakymai lietuvių prozos kontekste išsiskiria santūriu, lakonišku stiliumi, mikroskopine struktūra. Autorė vengia dramatiškos pozos, apie skaudžius dalykus - išvėsusią meilę, praradimų kartėlį - kalba ramiu, emociškai suvaldytu tonu. Dramatiniai veikėjų išgyvenimai jos novelėse nerodomi prikišamai: teksto paviršiuje - nuotaika, svajonė, o potekstėje - egzistencinė drama. Vėlesnėje kūryboje santūrią, elegantišką tonaciją persmelkia ironiškoji.