J. R. R. Tolkieno „Nepaprastosios Karalystės pasakose" pirmą kartą vienoje knygoje publikuojamos surinktos keturios pasakos („Makaliukas Klajūnas", „Hamo ūkininkas Gilis", „Didžiojo Vutono kalvis", „Knibliaus pieštas lapas"), 16 eilėraščių rinkinys ir esė „Apie pasakas".

Pirmąją pasaką „Makaliukas Klajūnas" Tolkienas sukūrė norėdamas paguosti savo penkiametį sūnų, kuris pajūryje pametė žaislinį šunelį. Antroji pasaka „Hamo ūkininkas Gilis" - linksmas pasakojimas apie rambų lėtoko būdo kaimietį, kuris iš seno pištalieto pataiko apykurčiam milžinui į nosį, o vėliau kaunasi su slibinu. Trečiojoje nusikeliama į mažytį miestelį miško glūdumoje. Čia gyvena keistasis virėjas Alfas, o jo dovaną gavęs kalvio sūnus užaugęs ima lankytis Fėjų krašte ir patiria aibę nepakartojamų nuotykių. Ketvirtoji pasaka „Knibliaus pieštas lapas" - apie nežymų, nelabai talentingą dailininką, kuris labai mėgo krapštytis prie menkiausių paveikslo detalių ir kuriam niekaip nesisekė užbaigti vieno didžiulio paveikslo. Šiame kūrinyje gausu autobiografinių elementų, kuriuos rašytojas Tolkienas, pasak jo paties, „nepataisomas Kniblius", suteikė dailininkui Knibliui. Eilėraščiuose sutiksime trolių, tiek gerų, tiek piktokų, keliautojų, įvairių pasakiškų būtybių, „Žiedų Valdove" šmėkštelėjusius Tomą Bombadilą, Mėnulėną, drambilą,...

Kiekviena pasaka, eilėraštis parašyti su didžiule išmone, nukeliančia į nuotykių, keistenybių kupiną pasaulį, kuriame glūdi krislas gyvenimiškos išminties.