Teresė Giedraitytė kilusi iš kilmingos, bet nuskurdusios giminės. Ji padeda tėvui gydytojui, jodinėja po apylinkes lankydama ligonius. Ir nė neįsivaizduoja, kad jos grožis gali patraukti turtingų jaunikių dėmesį. O dar tas susitikimas girioje su garbingu plėšiku, padovanojusiu neužmirštamą bučinį, pirmą vyrišką bučinį jaunutės merginos gyvenime! Jai sunku priimti dalią, kurios norėtų jos tėvai: ištekinti už seno turtingo kunigaikščio Daugėlos. Nes Vilniuje sutiktas hercogas, panašus į girios plėšiką, kelia sumaištį Teresės širdyje. Kas tas paslaptingas nepažįstamasis, kurio vardą slepia net artimiausi žmonės? Ir kodėl jis pasirodo vis kitokiu pavidalu, palikdamas bučinį kaip amžinos meilės pažadą?

Teresę ir paslaptingąjį hercogą lemtis suves dar ne kartą. O tarp tų susitikimų rašytoja įpina Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos asmenybių ir įvykių, autentiškų to meto gyvenimo vaizdų, mažai žinomų faktų. Tačiau niekas negali užgožti žmogaus likimo vingių, jo siekio būti laimingam ir mylimam.

Elena de Stozzi jau daugelį metų yra skaitomiausia rašytoja Lietuvos bibliotekose. Kiekviena jos knyga skaitytojams dovanoja gražų ir paslaptingą, kilnios meilės persmelktą pasaulį. „Laiko upės slenksčiai“ yra romanas, kurio veiksmas nukeliamas į XVII amžiaus pabaigą – paskutinį palyginti gerą laikotarpį Lietuvai, kai šalis gydė karų ir maro padarytas žaizdas, kai buvo atstatomos sugriautos ir kilo naujos bažnyčios, didikų rūmai, miestiečių namai. Romane susidursime su garsių šeimų – Sapiegų, Radvilų, Giedraičių, Oginskių, Katkevičių – gyvenimo istorijomis, kurias vienija Teresės Giedraitytės ir Brunono Radvilos meilės linija. Autorė bando savaip pažvelgti į kai kuriuos Lietuvos istorijos epizodus, paaiškinti įvykius, nutylimus esamose istorijos apžvalgose. Knygoje spalvingai aprašoma senosios Lietuvos didikų aplinka – nuo drabužių, valgių, santykių su tarnais iki operų Valdovų rūmų teatre ir Universiteto vaidinimų.