Parmos vienuolynas

Viešos ceremonijos ir asmeninės klaidos, mūšiai ir pobūviai, statika ir greitis, epinė panorama ir žurnalistinė detalė, meilė be atsako ir pavojingos patenkintos aistros, idealizmas ir cinizmas, svaiginantis jaunatviškas nerūpestingumas ir liūdna amžiaus išmintis, minutės, kurias prisimeni su visomis smulkmenomis, ir iškritusios iš atminties trejų metų atkarpos, didybė ir sumaištis, puikybė ir klaidos – viskas susipina kilmingo italo laimės ieškotojo Fabricijaus del Dongo nuotykių kronikoje, kur, anot I. Calvino, „istorija su patrankų griausmu žengia šalia ir tokiu pat tempu kaip individo gyvenimas“.