Stella Braam (g. 1962 m.) – Nyderlandų žurnalistė ir rašytoja, aštuonerius metus fiksavusi Alzheimerio liga sirgusio savo tėvo René van Neero, mokslininko ir rašytojo, gyvenimą.Iš pradžių tai kelia veikiau šypseną, nei susirūpinimą; užmirštate, kur padėjote akinius. Ak, jau toji mano atmintis, atsidūstate. Tačiau netrukus paaiškėja, kad vienas ar kitas gyvenimo gabalas tiesiog dingsta – tarsi atmintis imtų skeldėti ir trūkinėti, tikrovė staiga apsigaubia debesiu.

Aplinkui vaikšto nepažįstami žmonės, uždavinėja keistus klausimus, į kuriuos turi atsakyti žodžiais, kurių galvoje jau nebėra. Alzheimerio liga – klastinga ir pavojinga, pasalūniškai atimanti iš žmogaus jo paties gyvenimą. Kas vyksta su šia liga sergančiu žmogumi? Ką jaučia aplinkiniai ir artimieji, matydami blėstančias ligonio akis?

Knyga „Alzheimerio liga. Mano tėvo istorija“ – sukrečiantis, graudinantis, o drauge – nepaprastai blaivus dokumentas apie šia liga sergančio žmogaus tikrovę. Stella Braam be pagražinimų rašo apie kasdien silpstančią savo tėvo, garsaus mokslininko, atmintį, apie sveikatos priežiūros sistemą, menkai prisidedančią prie ligonių gerovės, apie kasdienybę, kurios temstančioje atmintyje lieka vis mažiau.

Visų mėgstamas ir gerbiamas R. van Neeras nebepajėgia gyventi vienas; perkeltas į globos namus, ima rūpintis, ar pakaks pinigų užsimokėti už viešbutį, į kurį jis nežinia kaip pateko, ir puola slaugytoją, norintį nusegti jam piniginę.

Tai tik pradžia; liga progresuoja, padėtis darosi vis liūdnesnė, priežiūra – vis griežtesnė, vaistai – vis stipresni. Dar liūdniau, kad herojus suvokia savo bejėgiškumą... Dukra švelniai, su meile ir pagarba, tačiau blaiviai atveria duris į sergančio tėvo pasaulį, iš kurio tėra vienas išėjimas...