Saros Poisson novelių knyga „Šmogus“ bando provokuoti.
Autorė švepluoja, sąmoningai neištardama „žmogus“, atmesdama griežtas žmogiškumo apibrėžtis. Ji siekia iškovoti teises kitoniškumui, netikslumui, dykaduonystei, gina neracionalumą, grynąją estetiką, pagaliau - nevisišką vyriškumą ir nevisišką moteriškumą.
Skaitytojas kviečiamas fiksuoti personažų ir pasakotojos minties krustelėjimus, skirti laiko nenaudingam mąstymo pasauliui, nerti į pasąmonės gelmes.
Noveles lyg vieną prozos kūrinį, romaną, vienija bendros idėjos, psichologiškai artimi personažai, visoms istorijoms bendra pasakotoja.