Tai pasakojimas apie asmens laisvę, apie galimybę pasirinkti gyvenimo kalią, nepaisant šeimos ir visuomenės lūkesčių. Stulbina autorės vaizduotė, kuri nėra savitikslė: kiekvienas vaizdas, veiksmas ir detalė stumia pasakojimą pirmyn, bet jo neužgožia, neapsunkina. Autorę itin domina žmogaus prigimtis: polinkis dėvėti kaukes, baimė pripažinti savo tikrąjį ,,aš"" ir patirti artumą su kitu, gebėjimas ( ar negebėjimas) suvokti savo ir kitų žmonių ribas.Kūrinyje nestinga psichologinių įžvalgų, filosofinių pamąstymų, nerimuoti poezijai artimų teksto vietų.

Septynios kartos