Vienoje savo autobiografijų Wolfdietrich Schnurre (Volfdytrichas Šnurė) rašė: „Pasaulį išvydau 1920 m. Frankfurte prie Maino, o gimiau 1928 m. Berlyne.“ Miesto namai, gatvės, turgaus aikštės, veržlus didmiesčio ritmas padarė berniukui neišdildomą įspūdį, o humoras ir folkloras tapo svarbiu dvasiniu kūrybos šaltiniu. V. Šnurė – savotiškas Berlyno metraštininkas. Jis dažnai sakydavo, kad rašyti jį paskatino karo išgyvenimai, o dar labiau – baimė, kad karas nepasikartotų. Romanas „Kai tėvo barzda dar buvo ruda“ susideda iš savarankiškų novelių, kurias jungia pasakotojo paveikslas. Veiksmas vyksta 1929–1939 metais. Autorius kelia skausmingą klausimą: kokį kelią pasirinks „mažasis žmogus“ iškilus fašizmo grėsmei?