"Kalno šešėlis"

Norite sužinoti, kas yra Indija? Skaitykite – to neįmanoma pamatyti. „Buvau ginklų prekiautojas, kontrabandininkas, klastotojas. Trijuose žemynuose buvau pančiojamas grandinėmis, mušamas, badomas, marinamas badu. Kariavau. Pakliuvau į pačią ugnį. Ir likau gyvas, o kiti žmonės žuvo. Dauguma jų buvo geresni už mane, tiesiog jų gyvenimą sugniuždė klaidos, suniokojo viena pikta kažkieno neapykantos, meilės ar abejingumo akimirka. O aš juos laidojau, daug užkasiau tokių vyrų, o jų istorijas ir jų gyvenimus sielvartas sulydė su manuoju. Bet mano istorija prasideda ne nuo jų ir ne nuo mafijos: reikia grįžti į pirmą dieną Bombėjuje. Teko susitepti rankas, nes taip buvo lemta. Man krito sėkminga korta, kai sutikau Karlą Saranen. O nuo tos akimirkos, kai pažvelgiau jai į žalias akis, krito kita korta. Taigi ši istorija prasideda kaip visos – nuo moters, miesto ir trupučio sėkmės." Gregory David Roberts (Gregoris Deividas Robertsas; g. 1952 m. Melburne, Australijoje) – garsusis „Šantaramo" autorius. Toje knygoje – neįtikėtini dešimt Robertso gyvenimo metų Bombėjaus lūšnynuose, mafijos prieglobstyje. Ilgai lauktas „Šantaramo" tęsinys „Kalno šešėlis" vėl panardina mus į Lino akimis matomą Indiją. Nuo „Šantaramo" įvykių praėjo dveji metai. Linas grįžta į Bombėjų, valdomą naujos kartos mafijos vadeivų, ir žaidimai su mirtimi dabar vyksta pagal naujas taisykles. Jis jau prarado du artimiausius žmones – Afganistano kalnuose žuvusį Kadarbhajų, kuris jam atstojo tėvą, ir paslaptingąją gražuolę Karlą, ištekėjusią už Bombėjaus žiniasklaidos magnato. Viskas pasikeitė. Senieji draugai dingo, naujieji mafijos vadai įsipainioję į žiaurius konfliktus ir intrigas. O Linui reikia atlikti paskutinę Kadarbhajaus užduotį, pelnyti kalnuose gyvenančio išminčiaus pasitikėjimą, išsaugoti savo gyvybę kasdieninėse mafijos kovose... Jis privalo likti Bombėjuje dėl Karlos ir mirštančiam žmogui duoto pažado. Praeitis – mylimas priešas – užklumpa netinkamu laiku. Anų Bombėjaus dienų prisiminimai užplūsta taip ryškiai ir taip staiga, kad aš kartais išsviedžiamas iš dabarties ir pamirštu kasdienius darbus. Šypsena, daina, ir aš vėl grįžtu į tuos laikus, saulėtą rytą tvarsausi po lovą, kalnų keliu važiuoju motociklu arba surištas, sumuštas maldauju lemties duoti man dar vieną progą.