Rožės memuarai

Garsiojo prancūzų rašytojo ir lakūno Antuano de Sent-Egziuperi žmonos Konsuelo prisiminimai apie jų gyvenimą ir meilę. "Prieš penkiasdešimt penkerius metus iš Niujorko į Paryžių pargabenti lagaminai, pavydžiai saugoję bendrą Antuano de Sent Egziuperi ir jo žmonos Konsuelo gyvenimą, pagaliau atskleidė savo paslaptį. Jų ilga tremtis buvo apipinta legendomis, meile ir atsižadėjimais. Šis rankraštis leidžia pažvelgti į Antuano ir Konsuelo, dviejų "enfants terribles", kupiną poezijos ir bohemijos kasdienį gyvenimą.
Jaudinantis dokumentas, rašytas ant plono permatomo popieriaus ir prastai įrištas juodu kartonu, pasakoja apie sutuoktinius jungusią fatališką aistrą. Aprašydama karštligiškus susitikimus ir žiaurius išsiskyrimus, gyvenimą viešbučių kambariuose, vienišas naktis, praleistas laukiant mylimojo, absoliučios laimės akimirkas, išdavystes ir susitaikymus, Konsuelo liudija savo begalinę, legendinę meilę.
Mažytė salvadorietė, niekinama ir dievinama Mažojo Princo rožė, mokėjo pasakoti tarytum Šacharazada. Dabar ji mus kviečia vėl skaityti Sent Egziuperi. Jos plunksna užrašyti rožės prisiminimai mums parodo visiškai kitokį rašytoją – be moralisto ir nepalenkiamo žmogaus aureolės." Tikriausiai visi gerai prisimena nuostabią A. de Sent-Egziuperi knygą “Mažasis princas”. Neliko nė vieno, kurio knyga nebūtų sužavėjusi. Tačiau ar niekada nebuvo smalsu sužinoti, kas tas žmogus, kuris sukūrė mažytį šedevrą? Tik smalsumas privertė paimti šią knygą nuo lentynos ir atversti pirmąjį jos puslapį.
Negaliu pasakyti, kad perskaičius knygą, kilo susižavėjimas A. de Sent-Egziuperi kaip žmogumi. Norisi smerkti jo gyvenimo būdą ir džiaugtis jo sugebėjimu mylėti visus ir visada. Tačiau mes nesame teisėjai.
Kaip visa tai ištvėrė Konsuelo – subtiliai atskleista knygoje. Belieka tik žavėtis jos stiprybe, kantrybe ir ištikimybe žmogui, kurį mylėjo.