Baltas ievos medis

D. Sadūnaitės knyga „Baltas ievos medis“ (1977), pelnė Lietuvių Rašytojų Draugijos premiją. Šioje knygoje poetė dar subtiliau užsisklendžia nuo ją supančio triukšmingo pasaulio ir pasineria į vaikystės prisiminimus, ji vėl išgirsta Velykų varpus, skambančius Pažaislio vienuolyne. Eilėraščiuose ieškoma Dievo globos. Poetė nuolankiai ir su tyru džiugesiu priima siunčiamus išbandymus – į ją metamas akmuo jos rankose pavirsta čiulbančiu paukščiu. Šiame kaip ir kituose rinkiniuose ji aprašo asmeninius išgyvenimus, sugrįžta į vaikystę, perteikia gamtos grožio ir religinio jausmo sąsajas.