Tai vienos didžiausių Lietuvos poečių Janinos Degutytės(1928–1990) viso gyvenimo eilėraščių rinktinė ir autobiografiniai tekstai.

Janinos Degutytės (1928–1990) „Raudonoji upė“ – dvidalė knyga. Ją sudaro rinktiniai, geriausi eilėraščiai ir autobiografija, parašyta atsakymų pavidalu, paskutinėmis gyvenimo dienomis dar papildyta pasakojimu. Reto skaudumo ir reto atvirumo įrašai.

Poezijoje Janina Degutytė pasirodė staiga, ištraukta į šviesą bičiulių – likimo lėmėjų. Pati poetė, dar paauglystėje parašiusi pirmuosius rezistencinius eilėraščius, pokario poezijoje sau vietos nematė.

Tos vietos ėmė rastis, kai 1959 ir 1960 metais išėjo pirmosios knygos („Ugnies lašai“ ir „Dienos – dovanos“): švaraus lyrinio skambėjimo, tikro gamtos jausmo, aukštų intonacijų.

Stebino eilėraščių šviesa. Užslopinta gėla, sunkus gyvenimas, tamsa, sklindanti ir iš beviltiškai geriančios motinos, ir iš itin skaudžios vaikystės, paauglystės. Ligos, jų komplikacijos.

Ištvėrė. Padėjo silpnesniems už save. Parašė geros poezijos.

Įėjusi į Salomėjos Nėries tradiciją, vienu sparnu lietėsi prie savo kartos, prie Algimanto Baltakio, Alfonso Maldonio, Justino Marcinkevičiaus, kitu – prie Liūnės Sutemos. Bežemių sesuo savo žemėje.

Viktorija Daujotytė