Analizuojant praeities temą, nesunku įsitikinti, kad ji transformavosi ne chaotiškai, o dėsningai, priklausomai nuo gyvenimo pokyčių bei poreikių. Ir visa meninė Sluckio kūrinių sistema nuolat keitėsi, reaguodama į tikrovės raidą, visuomenei iškylančius naujus uždavinius. Meninė mintis neretai net aplenkdavo visuomenės sąmonės bėgsmą, prognozuodavo tokius reiškinius, diagnozuodavo tokias ligas, kurių knygos išėjimo metu visuomenė arba dar nematydavo arba nenorėdavo matyti. Taip literatūra atlieka tikrovės žvalgo, visuomenės sąmonės formuotojo funkcijas. Tuo (ir ne vien tuo) atžvilgiu įdomus romanas "Saulė vakarop", ypač viena svarbiausių probleminių linijų - asmenybės ir visuomenės santykių - linija.

Raštai (IV tomas)