Gyvenk ir neužmiršk, Paskutinė valanda

Abi apysakos skirtos gyvenimo ir mirties problemai. Mirtis padeda išryškinti autoriui, tarsi pasverti paties mirštančiojo ir aplinkinių žmonių gyvenimą. Mirties peripetijos- tai jų gyvenimų, jų tarpusavio santykių peripetijos. " autorius atskleidžia "Paskutinėj valandoj"
V.Rasputinas skiria ypatingą vietą moterims, kaip šeimos židinio saugotojoms, kaip geriausioms žmogiškųjų savybių ugdytojoms. Apysakoje senikė Ana ir nastiona - neeiliniai savo aplinkos žmonės, kupinos gerumo ir vidinio grožio, pasiaukojančios ir labai žmogiškos.Kūriniai maitinami šnekamosios liaudies kalbos versmėmis. Apysakoje "Gyvenk ir neužmiršk" rašytojas pavaizduoja, kaip Nastiona miršta už savo vyrą labai sukomplikavusį savo gyvenimą...