Broniaus Radzevičiaus (1940-1980) romanas "Priešaušrio vieškeliai" vertinamas kaip vienas iš nedaugelio sovietmečiu sukurtų romanų, kurių vertės nepaneigė pasikeitusi santvarka. Prieštaringa ano laikmečio būsena, iš dalies konkretizuota kaip Daukinčių šeimos istorija, įkvėpė tada dar palyginti jauną prozininką egzistencinės aklavietės vaizdams, sąžiningam ir intymiam kalbėjimui. Romanas įsitvirtino lietuvių literatūros apmąstymuose kaip lūžio kūrinys, kartu turintis išliekamosios vertės dėl refleksijų įtampos ir pasakojimo būdo. Romano herojus turi nemažai paties autoriaus biografinių bruožų.

Priešaušrio vieškeliai (2 dalys)