XIII amžiuje į Kauną aplinkinių žemių gyventojus viliojo Augumo šventė. Jos pagundoms pasidavė ir Ventės rikio Žybarto sūnus Daubaras. Bet vos šis iškeliavo, tėvas, gavęs žinią apie karo žygį, suskubo rūpintis sūnaus susigrąžinimu namo.
Nebuvo kito pasirinkimo, kaip pavymui siųsti jaunylį sūnų Uvį kartu su į palydą įsiprašiusiu draugu žiemgaliu Zerviu.
Jų laukė tolimas, bet, regis, ne toks jau ir pavojingas kelias, be to, draugus lydėjo ištikima ir supratinga Uvio prijaukinta Vilkė.

Bet buvo kiek kitaip, nei tikėjosi jaunieji pasiuntiniai. Pasiekę Nemuno pakrantę, jie aptiko nužudytų svetimšalių pirklių kūnus ir užsidegė išsiaiškinti, kas juos nužudė. Draugai net neįtarė, kad ir patys lenda mirčiai į nasrus…

Plėšikų pilis