„Satyrikonas" – labai savitas veikalas, vienas įdomiausių romėnų literatūros kūrinių (I a.). Neišdildomą įspūdį palieka taiklus humoras, išskirtinės situacijos, netradiciniai herojų paveikslai. Petronijus, regis, šaiposi iš visko be išimties, kritikuodamas savo laikų visuomenę pamažu irstant vergvaldinei santvarkai: aukštuomenė sparčiai nyko, senųjų aristokratų vietą užimdavo nauji, neseniai praturtėję žmonės iš liaudies arba atleistiniai vergai. Romėnai išsigimė, smuko jų moralė, kultūrinis gyvenimas merdi, kūrybinės jėgos išsekusios... Šis kūrinys dažnai vadinamas romanu, savotiška graikų romano parodija, nors labai ryškūs nuotykių elementai, prozos ir poezijos deriniai. Didžioji veikalo dalis – išlikę fragmentai, kurie skaitant susilieja į vientisą meninį audinį su ryškiai apibrėžtais veikėjų charakteriais ir jų nepaprastais nuotykiais, su nelabai dorais poelgiais ir puikaus pasakotojo plunksna nupiešta aplinka, nešykštint ir natūralistinių detalių.