Soietmetis sužlugdė daug talentų. Elzė Rauduvaitė tarp jų. Ji gimė Pasvalio krašte. Tėvas išvyko laimės ieškoti į užjūrį. Deja, ten ir dingo. Elzė Rauduvaitė liko vargą vargti su motina. 1934 m. baigė Pasvalio gimnaziją. Studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete chemiją. Priklausė studentų "Šatrijos" meno draugijai. Spausdinosi "Ateityje", "Studentų kieme", kituose leidiniuose. Vokiečių okupacijos metais keletą novelių išspausdino "Biržų naujosios žinios". Tuo metu Elzė Rauduvaitė dirbo vokiečių kariuomenės karinės statybos įstaigoje. To užteko, kad sovietmečiu būtų laikoma nepatikima. Per visą sovietmetį jai teko kilnotis iš vienos darbo vietos į kitą net 37 kartus. Ji mokytojavo Panevėžio, Pasvalio, Skuodo, Luokės ir kiruose rajonuose. Vilniaus rajono lenkų mokykloje dėstė lietuvių kalbą, dirbo Kretingos kolūkyje. 1980 m. Elzė Rauduvaitė persikėlė į Klaipėdą. Daug rašė apie Mūšos pakrančių žmones, tačiau sovietmečiu spausdintis negalėjo. Parašė vaizdžias "Pamūšių sakmes", dramatišką romaną "Vieversių laukas", atsiminimus... Žodžio meistrę išaugino Mūšos pakrantės, derlūs laukai. "Pamūšių sakmės"-intriguojantys pasakojimai apie praeitį. Sodrūs atsiminimai. Jais Elzė Rauduvaitė sugrįžta ne tik į Pasvalio kraštą, bet ir į nepriklausomos Lietuvos literatūrą. Tai knygą apie laiką, kupiną sakmių ir legendų.