Būties kintamumo, meilės, žmonių ryšio ir kiti žinomi lyrikos motyvai šioje knygoje įgyja savitų dabarties gyvenimo spalvų – nerimo, ironijos, autorefleksijos. Antroji poetės knyga.
„Visada norėjau išmokti kalbėti universalia amžinybės kalba. Poezija – tai vienas iš nedaugelio kelių, vedančių link šio universalumo. Todėl juo einu, retkarčiais pasidairydama į debesis ar į kosmoso kiaurymę, bet neieškodama horizonto.“ – Sonata Paliulytė.