Naujame meistriškai įtampą kuriančio Harlano Cobeno trileryje „Pabėgimas“ tobulas šeimyninis gyvenimas dūžta į šipulius. Tu praradai dukterį. Ji priklausoma nuo narkotikų ir nuo smurtaujančio vaikino. Ir davė tau suprasti, jog nenori būti surasta. Kartą, visai atsitiktinai, pamatai ją Centriniame parke grojančią gitara. Tačiau ji jau nebe ta maža mergaitė, kokią atsimeni. Ši jauna moteris vaikšto peilio ašmenimis. Ji išsigandusi. Ji pateko į bėdą. Bet tu apie tai negalvoji.
Prisiartini, maldauji grįžti namo.
Ji pabėga. Tuomet tau, kaip jos tėvui, nebelieka nieko kito, kaip tik sekti paskui ją į tamsų, grėsmingą, visiškai nepažįstamą pasaulį. Ir, nespėjus nė susigaudyti, šeima atsiduria pavojuje. Norėdamas apsaugoti dukrą, tu turi stoti akis į akį su blogiu. Dabar ir tavo gyvybei gresia pavojus. Niekas nėra saugus. Nėra kur pasislėpti. Perskaičiau naują Harlano Cobeno romaną „Pabėgimas“ vienu prisėdimu. Jis PRIKAUSTO dėmesį.