AAutorė aktyviai įsijungusi į judėjimą, ji įstojo į vietinį moterų legioną, kuris sukilėliams vežiojo paštą ir maistą, slaugė sužeistuosius.1863 m. rudenį Piotras Ožeška buvo įtartas parama sukilėliams, suimtas ir 1865 m. kovo mėn. ištremtas į Sibirą, jo turtas konfiskuotas. Netekusi Liudvinavo, Elžbieta grįžo į Milkovščizną. Milkovščiznoje Elžbieta daug skaitė, studijavo naujausią literatūrą ir pamažu pradėjo pati rašyti, tapdama revoliuciniu emancipacijos šaukliu. Dėl skolų teko parduoti tėvo dvarą. Vilniuje atidarė knygyną-leidyklą „E. Orzeszkowa i S-ka“, kuri per trejus metus išleido 24 knygas. Knygyno apyvarta buvo nemaža, 1882 m. pradžioje jame buvo 18 455 knygos, veikė skaitykla, tačiau caro valdininkai už plačią rašytojos visuomeninę veiklą, pavojingą jos įtaką 1882 m. knygyną uždarė, o rašytoją trejiems metams atidavė Gardino policijos priežiūrai. Ištremti buvo ir jos aktyviausi bendražygiai. Gardine pasirodė žymiausia E. Ožeškienės apysaka „Prie Nemuno“, 1904 m. E. Ožeškienės kandidatūra buvo pasiūlyta Nobelio literatūros premijai. -----. Reikšmingiausiame kūrinyje „Prie Nemuno“ epiškai vaizdavo šlėktų buitį, kėlė nacionalinio išsivadavimo judėjimo, šlėktų ir valstiečių bendravimo idėjas...