Olivija

Belinda visada rūpinosi tik savo džiaugsmais. Ši lengvabūdė gražuolytė jau nuo dvylikos metų vaikščiojo moteriškai linguodama klubais ir gundydama vyrus. Viena Olivija jautė pareigą auklėti sesutę, nes tėvai nekreipdavo dėmesio į jos išdaigas – galbūt dėl to, kad pernelyg mylėjo šį linksmą paukštelį.

Kvatodama Belinda sakydavo, kad suaugusiųjų gyvenimas nuobodus, todėl ji nenorinti užaugti – verčiau visą gyvenimą būsianti maža mergaitė. Protingai, rimtai ir atsakingai Olivijai jaunėlės kvailiojimai kėlė nuostabą ir nerimą.

Vieną lemtingą naktį Olivijos miegą nutraukė širdį veriantis Belindos klyksmas. Nuo tos tragiškos nakties viskas ir prasidėjo...