Czeslaw Milosz

NOBELIO PASKAITA ŠVEDIJOS MOKSLŲ AKADEMIJOJE

Santrauka: TAI, KAD ATSIDŪRIAU ŠIOJE TRIBŪNOJE, turėtų būti argumentas visiems tiems, kurie šlovina Dievo mums duotą, stebuklingai sudėtingą gyvenimo nenuspėjamumą. Būdamas mokinys skaičiau tais metais Lenkijoje leidžiamus tomus iš serijos „Nobelio premijos laureatų biblioteka“; prisimenu, kaip atrodė raidės ir kokios spalvos buvo popierius. Tada maniau, jog Nobelio laureatai – tai rašytojai, žmonės, rašantys storus prozos veikalus, ir net tada, kai jau žinojau, kad tarp jų yra ir poetų, dar ilgai negalėjau atsisakyti tos nuomonės. 1930 metais spausdindamas savo pirmuosius eilėraščius mūsų universiteto leidinyje Alma Mater Vilnensis, dar nepretendavau į rašytojo vardą. Taip pat žymiai vėliau, pasirinkdamas vienatvę ir atsiduodamas keistuoliškam užsiėmimui – rašyti eiles lenkiškai, nors gyvenau Prancūzijoje ar Amerikoje, palaikiau poeto idealų įvaizdį: jei nori būti garsus, tai tik savam kaimelyje arba savo mieste.

Šiai knygai šiuo metu skelbimų nėra.