Neregimieji/Balta jūra

Nominuotas 2017 m. Man Booker International premijai. Barioja – gražiausia sala Helgelando pakrantėje. Čia gyvena jos vardu pasivadinusi šeima. Bariojams priklauso viskas: metų laikai, paukščiai ir horizontas. Paprasti, mažakalbiai, atšiaurūs – neregimieji – jie gyvena pagal savo taisykles. Gyvenimą plėšdami iš žemės, traukdami iš jūros, kasdien jie geba patirti vis naują malonę – juos džiugina gagos pūkų švelnumas, kvapą gniaužia užšalusios jūros keteros, susimąstyti priverčia medinė kėdė. Bariojų šeimos galva svajoja pastatyti prieplauką, kuri sujungtų salą su žemynu. Jo žmona audžia svajas apie didesnį vaikų būrį ir kitokį gyvenimą. Duktė Ingrida turi išmokti, ko jau niekas nebemoka. O vieną dieną jai lemta išmokti pačią didžiausią gyvenimo pamoką. „Neregimieji" sulaukė sėkmės ne tik Norvegijoje, bet ir sukėlė tarptautinį susidomėjimą. Kritikai šį kūrinį vadina didelės meninės įtaigos saga, paprastumo ir skaidrumo šedevru. Tokių knygų – reta. Jos istorija tokia neskubri ir kupina rupios išminties, kad prasmingai suskamba ir menkiausia detalė. Roy Jacobsen – vienas garsiausių ir įdomiausių šiuolaikinių norvegų rašytojų, apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – prestižine Norvegijos kritikų premijos už literatūrą.

1944-ųjų rudenį Barioja stūkso tuščia ir dyka. Į savo vaikystės salą pirmoji pasiryžta grįžti Ingrida. Ji žvejoja tinklais ir ruošiasi žiemai. Kartą jos akys užkliūva už rudo vilnonio audinio. Tai keistas, nematytas drabužis, jūros išmestas į krantą. Už jo – dar vienas. Ir dar. O netrukus ji pastebi ir pirmąjį negyvėlį. Tačiau didžiųjų pasaulio įvykių talžoma Barioja – ne vieta gedėti. Ingridai ji atneša ne tik skausmą, bet ir pirmąją gyvenimo meilę. Susidurdama su negandomis Ingrida, kaip ir kiti kasdienos didvyriai, daro tai, kas neišvengiama. O į karo šešėlių gaubiamą jos pasaulį lyg vilties daigas jau beldžiasi nauja gyvybė. „Balta jūra" – didelio pasisekimo sulaukusio romano „Neregimieji" tęsinys. Jame išskleidžiamas dar platesnis neregimųjų gyvenimo paveikslas. Tai unikalus „lėtosios" literatūros pavyzdys, pasakojimas apie laisvę, likimą, paprastą atsakomybę ir kasdienę drąsą. Roy Jacobsenas – vienas garsiausių šiuolaikinių norvegų rašytojų, apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – prestižine Norvegijos kritikų premijos už literatūrą. Du jo romanai buvo nominuoti Šiaurės tarybos literatūros premijai. ...namas tapo mažesnis, durys žemesnės, langai siauresni; tąsyk šiose sienose laikėsi tarsi dažai įsigėręs žmonių kvapas, dabar liko tik sunkios, drėgnos žemės kvapsnis; pirštų galiukais ji perbraukė per rasos perliukus ir atsisėdo ant tėvų lovos, kurioje numirė mama.– Leisk Larsui perimti Barioją, – buvo paskutiniai jos pasakyti žodžiai. – Ir išvažiuok, tu jauna, protinga, nusigręžk nuo jūros, pasimokyk iš manęs.Ingrida pasakė ne.