Vienas naujausiųjų N. Gaimano kūrinių - "Kapinių knyga" - dar kartą patvirtina jo stulbinantį meistriškumą kuriant mitologinių, folklorinių ar literatūrinių archetipų interpretacijas. Šįkart jis savaip interpretuoja garsiąją R. Kiplingo ,,Džiunglių knygą“, kruopščiai pakartodamas pagrindinius jos siužeto žingsnius, todėl skaitytojas, jei, aišku, augo ne džiunglėse, gali atspėti, kaip baigsis vienas ar kitas skyrius.
Rašytojas pasakoja berniuko, vardu Niekaskitas (sutrumpintai – Kitas) Ovenso gyvenimo istoriją. Žuvus visai šeimai, atsidūrusį kapinėse, kūdikį priglaudė nauji tėvai vaiduokliai – Ovensai. Būdami gyvi jie neturėjo vaikų, todėl berniuko priežiūrai ir auklėjimui pasitelkė vampyrą Sailą bei panelę mokytoją – vilkolakę Lupesku. Be to, auginti vaiką jiems padėjo visi velioniai – senųjų kapinių, siekiančių romėnų laikus, gyventojai, nes Kitą vis medžiojo Džekas, išžudęs visą jo šeimą.