Žmogus, kuris augino kometas

„Kam kometoms uodegos?“ – klausdavau aš mamos. Ji man atsakydavo, kad uodega padeda kometai išlaikyti kryptį, kaip katinams – pusiausvyrą. O Arnui jo mama Mirjam pasakojo, jog kometos išpildo slapčiausias svajones.
Prieš kiekvienas Kalėdas iš tėčio, kurio niekada nėra matęs, Arnas gauna laišką, kaskart tokį patį, bet labai mielą širdžiai. Ir, nors Arnas jaučiasi laimingas su Mirjam ir mažuoju broliuku Brunu, vienintelis jo troškimas – kad tėtis pagaliau grįžtų namo. Jam visai ne prie širdies, jog mamai meilinasi pasiturintis miestelio kepėjas. Ne, Arnas nepaperkamas bandelėmis kaip jaunėlis brolis, nieku gyvu! Žinodamas, kad danguje netrukus pasirodys kometa, jis nutaria paprašyti jos neįkainojamos dovanos. Sykiu su kometa miestelyje pasirodo nepažįstamas vyras, ir Arno gyvenimas pasikeičia. O gal ne tik Arno?
Tai istorija, truputį primenanti „Mažąjį princą“, truputį pasaką. O iš tiesų – apie tai, kad svajonės kartais išsipildo visai kitaip, nei tikiesi.