Nedaug tėra knygų, kurios aprėptų viską, ką reikia žinoti apie žmones – jų gebėjimą atjausti ir žiaurumą, ir apie gamtą – jos grožį ir rūstybę. Švedų gydytojo psichiatro ir rašytojo autobiografinė „Knyga apie San Mikelę“, išleista 1929 m., iškart tapo bestseleriu. Būdamas aštuoniolikos, Axelis Munthe aplankė Kaprio salą ir suprato, kad būtinai turi pasistatyti ten namą: su šviesos nutviekstomis lodžijomis, su maža koplytėle, vynuogynu ir senomis skulptūromis sode. Jo svajonė netrukus išsipildė _ Munthe pasistatė vilą aukščiausioje Kaprio salos vietoje ir pavadino ją San Mikele. Rašytojas išgyveno ten 50 metų. „Knygoje apie San Mikelę“ Munthe aprašo savo gyvenimą ir spalvingus žmones, kuriuos jam buvo lemta sutikti, tarp jų Guy de Maupassant‘ą ir Louis Pasterą. Knyga baigiasi jaudinama istorija: autorius įsivaizduoja, kaip beldžiasi į dangaus vartus, o šventieji piktai ginčijasi, gelbėti jį ar ne. Galiausiai du paukšteliai, žinantys jo gerus norus, pakviečia šv. Pranciškų Asyžietį, ir pasakotoją užplūsta sielos ramybė.