Moteris iš dvigubo pasaulio

Apie knygą
Jeigu tikrovė – tai iliuzija, kodėl tikrovės nesusikūrus pagal savo norus?
***
Turbūt girdėjote, kad yra viešų išradimų ir uždarų išradimų. Visi makrolaukai monopolizuoti, ir informacija apie naujas technologijas, tokias kaip vaistai nuo vėžio arba vandenilio degalai, neskirta masių ausims. Ne visi žmonės prileidžiami prie fizikos revoliucijos rezultatų. Tokios slaptojo mokslo tradicijos.
Mokslininkas visais laikais buvo naudingas tik fragmentiškai – kaip mašina, kuri kažką gamina ir duoda pelno arba yra trumpalaikis įrankis ideologijų kare. Nesutinkančius su sistemos politika pašalindavo visais laikais: iš Galilėjaus atėmė garbę, Džordaną Bruną sudegino ant laužo, Mikalojų Koperniką persekiojo, Tomazas Kampanela kalėjimuose praleido daugiau kaip trisdešimt metų, Dmitrijus Mendelejevas nebuvo apdovanotas Nobelio premija, Nikolajus Vavilovas mirė kalėjime, Albertui Einšteinui teko emigruoti, Nikola Tesla buvo užmirštas.
Romane lygiagrečiai plėtojamos dvi siužetinės linijos: apie laikui nepavaldžias moters laimės paieškas ir mokslo užkulisius.
Pagrindinė herojė Helga – fizikos mokslų daktarė, Alberto Einšteino teorijų gerbėja ir sekėja – visą savo gyvenimą ieško sprendimo, kuris leistų jai jaustis laimingai tarp dviej7 paralelių ir mėgautis dvigubo pasaulio malonumais. Ji gali rinktis. Bet ar visada tai daro?
***
Yra paslapčių, į kurias atsakymo ieškai visą gyvenimą. Tačiau kai pradedi gyventi įprastą gyvenimą, paslaptis atsiskleidžia savaime. Žmonės tai vadina stebuklu, o iš tiesų atsakymas nuo pat pradžių slypi mūsų širdyje.