Morico kritinio realizmo viršūnė - tai jo knyga "Giminaičiai". Vengrijos gyvenimas, kurį rašytojas taip atsidėjęs tyrė, čia parodytas visu platumu, parašytas ekonominės krizės ir kontrevoliucinio režimo plėšikiškos politikos periodu, skelbia mirties nuosprendį buržuazinei- dvarininkiškai Vengrijai. Kapitalizmo krizės nujautimas, gyvuliška ateities baimė - tokia visuomeninė atmosfera, kurioje gyveno hortinės Vengrijos valdančiosios klasės. Kaip tik apie tai ir pasakoja romanas, skirtas dvidešimtojo amžiaus trečiojo dešimtmečio Vengrijos tikrovei pavaizduoti.