„Meilės laiškai iš Monmartro“ – pasakojimas apie skaudžią netektį, kurią bandoma įveikti rašant meilės laiškus mirusiai sutuoktinei ir... užgimstančią naują meilę.

Žmonos mirtis sukrečia romantinių komedijų autorių Žiuljeną Azulą. Elenai palikus šį pasaulį, vyras netenka gyvenimo džiaugsmo ir noro kurti. Jį guodžia tik sūnus, o leidėjui rūpi tik tai, kada dienos šviesą išvys naujas nuotaikingas romanas. Žiuljeno banko sąskaita kasdien tuštėja, o kasdienybė atrodo vis niūresnė.

Tačiau įžvalgioji Elena dar prieš mirtį rado būdą, kaip palengvinti mylimo vyro sielvartą. Ji paprašė Žiuljeno, kad šis, jai mirus, parašytų trisdešimt tris laiškus – tiek, kiek metų jie praleido kartu. Skeptiškas sutuoktinis nenoriai imasi šios veiklos - tik po pusmečio parašo pirmąjį laišką. Tačiau palengva tai tampa rutina – jis laiškus neša į kapus ir deda į slaptą dėžutę angelo skulptūroje virš kapo, kuriame ilsisi žmona.

Tačiau vieną dieną savo parašytų laiškų Žiuljenas neberanda – vietoj jų jį randa... akmeninę širdį. Kitą dieną dėžutėje jo laukia eilėraštis, bilietai į kiną ir puokštė našlaičių… Galbūt tai Elenos siunčiami ženklai?

Žiuljenas nežino, kad yra kažkieno stebimas. Paslaptingasis „persekiotojas“ nori padėti kenčiančiam vyrui išgyventi netektį ir bando grąžinti jam gyvenimo džiaugsmą. Galbūt kažkas jį įsimylėjo...

Jautri ir sielą sukrečianti drama, kurios pabaigoje skaitytojas šypsosis, braukdamas džiaugsmo ašarą. Vaizdingi Paryžiaus aprašymai ir lengvas prancūziškas rašymo stilius nepaliks abejingų. Žuljeno meilės laiškai mylimajai Elenai primins, kad tikra meilė egzistuoja. „Meilės laiškai iš Monmartro“ - tai giesmė meilei, Paryžiui ir gyvenimui.

Nicolas Barreau (g. 1980 m. Paryžiuje) sudijavo romanų kalbas ir istoriją Sorbonos universitete, o šiuo metu gimtajame mieste dirba kaip laisvai samdomas autorius. Jo knygos – tai jautrios meilės istorijos, priverčiančios šypsotis ir sušildančios net labiausiai surambėjusias širdis. Autoriaus knygos „Paryžius visada gera mintis“, „Vieną vakarą Paryžiuje“, „Moters šypsena“, „Mažų stebuklų kavinė“ tapo pasauliniais bestseleriais ir grąžino Paryžiui pasaulio meilės sostinės vardą.

Iš vokiečių kalbos vertė Lina Žukauskaitė