Karšta. Svilinte svilina. Aleksas Biohmas degalinėje lūkuriuoja geltono pasato, kuris turi nuvežti jį į Miuncheną. Kitą rytą su savo drauge Johana jis ketina skristi į Portugaliją. Tačiau tuomet išvysta iš mokyklos laikų pažįstamą veidą. Susitikimas Biohmą tarsi katapulta išmeta į praeities minų lauką. Jis atsiduria gimtinėje. Į vakarėlį prie Paradiso – tai smėlio karjeras miškų gilumoje – susirenka žmonės, kadaise buvę reikšmingi Alekso gyvenime. Čia – ir geriausias jo draugas Simonas, ir didžioji meilė Lenė. Patekėjus saulei jis palieka vakarėlį suvokdamas, kad jau niekada nebus taip, kaip buvo anksčiau, todėl nori kuo greičiau grįžti į Miuncheno oro uostą.

Jei neatsiplėšdamas nuo šios knygos skaitytojas perskaitys penkis puslapius, paskui prarys ją vienu ypu. Knyga kupina anarchistinės dvasios ir juodojo humoro. Monologu pasakojama istorija išties priverčia nustebti. Romane demaskuojama šių dienų realybė, nūdienos jaunimo egzistencija, vertybių, tikėjimo krachas, socialinė atskirtis, prisitaikėliškumas. Meilė, mirtis ir narkotikai – tai trikampis, kuriame blaškosi jo herojus.